kasdien

Brendu per blankias pusnis. Kasdien. 

Ir nebesusidoroju su užsispyrusiu nuovargiu, merkiančiu akis ir užklumpančiu veik kasdien - nepadeda ir pirmas, vėliau - antras puodelis kvapnios ir ypač ryškaus skonio itališkos kavos. O rytais... Kalendorius nesustabdomai šaukia pirmadienis, antradienis, trečiadienis... Kai pramerkusi akis blausios lemputės šviesoje žvilgtelėjusi į šalia murkiantį pūkuotą keturkojį padarėlį imu jam naiviai pavydėti nerūpestingai svajingo katiniško tingumo... Kasdien. 

Dienos tarsi vienodėja. Kasdien.

Ir baisiai noriu ramybės, šiltų pokalbių, supratimo. Jaukumo.  Kasdien.

Tik šiandien visai nejučiomis, skrundant pačiai tobuliausiai granolai, kuri skleidė tokį labai labai saldų, virtuvę apimantį kvapą - vanilės, medaus, migdolų, kokoso, skambant the kills, kurią tyliai tyliai niūniavau, pajutau (o gal tik dar kartą prisiminiau) - juk viskas gerai. 

Kažkas pakito. Ir nuolat kinta - šviesa, vaizdas, už storo stiklo sluoksnio, nuotaikos ir veidai. Žmonės. O jūs, ar jaučiat, kaip kas minutę keičiatės? Keičiat požiūrį, kaip keičiasi jūsų žvilgsnis, kaip nuolat kinta ir auga asmenybė. Nuolat. Kaip, atrodytų, kiekvieną tokį eilinį pirmadienį, antradienį ar trečiadienį jūs kitokie, unikalūs, ir nebelieka vienodų dienų. 

Ei, pabandykit ir Jūs susikurti šiek tiek jaukumo, ramybės ir šilumos. Ir nepamirškit dalintis. Kasdien.