ketvirtadienis, sausio 03, 2013

avietėmis kvepiantys metai

Metai. 30 monologų sau, ir 30 bandymų užmegzti dialogą su kitais - nuotraukomis, garsais, jausmais, raidėmis, susiliejančiomis į sakinius, pamąstymus, kartais nerišlius, bet tokius pat nuoširdžius. Metai. Avietėmis kvepiantys metai. Ryškumo, kitimų, iš naujo atrastų spalvų ir šviesos metai. Pirmųjų žingsnių metai. Muzikos, ritmo, jaudulio, žingsnių, pauzių, skambesio, klyksmo, šnabždesio, eilių, žodžių, tylos ir tikro tikro jausmo metai. Artumo ir nutolimo metai. Užmerktų akių, naivumo, spontaniškų poelgių ir plačių šypsnių, vyšnių raudonumo lūpų, naktinio, jau bene švintančio tylaus miesto dangaus metai. Praradimų ir atradimų metai. Et, m e t a i... O dabar?


Dabar atgimti ir atiduoti save iš naujo.


P.S. Jeigu ne Tu, Migle, tai šis blog'as tikriausiai neegzistuotų. Todėl plačiai šypsausi Tau.

2 komentarai (-ų):

Miglė 2013 m. sausio 3 d. 10:28  

Ech, o aš maniau, kad paskutinė nuoroda ties žodžiu 'tau' bus tikrai į kokią seną Cranes dainą :D (ir šita nebloga, beje!)

Ir šypsaus tau atgal, nes žinau, kad anksčiau ar vėliau vis tiek būtum pradėjus regzt puikų blog'ą :) Būna kartais tiesiog neišvengiamų dalykų, tavo rašymas ir nuotraukos čia - vieni jų :))

La confiture de framboises | Domantė 2013 m. sausio 3 d. 10:36  

Aš jau buvau bepostinanti Tau Cranes dainą, bet susigriebiau ir pagalvojau, kad gal neprošal kažką naujo dedikuoti Tau :D Užkabino mane Gomez, vasarą pradėjau klausyt ir iki šiol karts nuo karto įsijungiu kurį nors jų albumą :)