bent trumpam

Mano rankose juostos, žadinančios metų senumo išgyvenimus. Ir tą šviesą, tuos balandžio, kovo vakarus, kai medžių viršūnės tirpo danguje,


tą sausį

ir vasarį, kai šaltis sumišęs su tyla nematomas, bet jaučiamas, klaidžiodavo dienoje.

Per amžius tįstantis chaosas išorėje, ir balanso paieškos viduje. Šias dvi savaites gyvenau ties ašarų riba, ir ne dėl liūdesio ar kokio skausmo, bet tikriausiai todėl, kad visko buvo daug. Per daug. Teigiama, neigiama, neutralu mišo ir sumišo, iki pamišimo sukosi, sukosi, sukosi. Kaip atskirti? Beprasmiška bandyti, dėlioti, surūšiuoti. Tačiau čia ir dabar viskas sustingsta! ir pamažu dėliojasi į savas vietas. Taip jau atrodo. Bent trumpam.

Gera ir ramu.