ketvirtadienis, spalio 18, 2012

užmigo

Ji ir jos lūpos. Užmigo. Išbalo. Nutilo.


Ją užbūrė darbai, ruduo, juokai, tingulys, drebulys, šaltis, besiskverbiantis pro medinius langų rėmus, ir tie prisilietimai, tokie tolimi, tiksliau nutolę ir jau nebepasiekiami. Ji kažką jaučia, ir tarsi giliau, geriau, jai tarsi ramiau, tačiau...

0 komentarai (-ų):