kvepia

Šviežiai nupjauta žole ir pyragu, kepančiu molinių koklių pečiuj. Pirštai jaukinasi ir glosto senų, dulkėtų knygų nugarėles. Giliai įkvepiu. Ramu. Tik lauke nesuskaičiuojamais balsais čirškia paukščiai, jie išskrenda ir vėl sugrįžta, tolsta klykiančios gervės. Tai nesustabdomas, amžinas ciklas. Kartojasi istorijos. Nerami kasdienybė mainosi, mainosi, mainosi - tai grįžta tas mėlynas mėlynas liūdesys, tai vėl gaubia šypsniai, šviesa, ramybė.