sekmadienis, liepos 22, 2012

kai šoka jaudulys ant lūpų

...sunkūs vokai pasiduoda nemigai ir prieš mane atveria debesyse ištirpusį saulėlydį. Gniaužia kvapą. Blyksteli tos džiaugsmo nuotrupos skaidrumu mano akyse. Pavargstu klausti, laukti, tikėtis ir vėl užmerkiu akis giliam giliam miegui, mintyse nenutrūkstamai šaukdama rytą ir nutolusį rytojų.

0 komentarai (-ų):