tomorrow

Pavasaris, toks vaikiškai užsispyręs, mažutėlyčiais žingsneliais ir labai labai nenoriai jau pamažu žengia gatvėmis. Užkalba medžius, pasakoja jiems apie atgimimą. Vakariniai šešėliai tarsi traukiasi ir trumpėja, kasdien sklaidomi, nors ir po nedidelę sekundės dalį, tačiau rytais pasiduoda šviesai. O šviesoje trūkinėja ledas, tirpsta, mirga papilkėjęs sniegas, pamažu tirpsta ir vakarykštės dienos.

Tomorrow, at the same time
The same feeling will arise

Taip beprotiškai gera dabar pabudus rytais, juk vis dažniau ir vis daugiau apima rytinė saulė, šešėliais glosto itin plonų vėjy besiplaikstančių gėlėtų suknelių raukšleles, rausvais ir gelsvais dryžiais puošia sienas ir pažadina šypsenas apsimiegojusiuose veiduose, šokinėja blakstienomis ir kojų pirštų galiukais, o tobula rytinė panorama ilgam prikausto mano žvilgsnį, ir bandau pajausti, apčiuopti, sugerti kiekvieną detalę, kiekvieną medžių viršūnę, kiekvieną skaidrų debesį susiliejantį su šviesa. Na ir kas, kad retkarčiais atrodo, kad laiko tiek mažai mažai, o veiklos daug daug, kad tie rytai ir dienos pasimetusios, sutrikusios, neaiškios, o vakarais kartais žybteli, užgniaužia ryškiai ryškiai mėlynas liūdesys, netelpantis, besiveržiantis išorėn. Bet pakvimpa namai tada žaliąja arbata, arba granola, suskamba dar viena mėgstama nata, pirštai pradeda ilgai trunkančią kelionę fotoalbumų puslapiais ar senų, bet itin mielų knygų ar užrašų knygelių lapais ir - tarsi ramiau...

Tad susikurkit, atraskit ir Jūs kažką naujo, kažką artimo, mielo, švelnaus...