paskutinis

Nutrūko plonytis minčių siūlas. Bet dar ilgai nesiryžau rašyt paskutinio įrašo.
Kartais jaučiu, kad tinklaraštis grįš. Kita forma, kitu laiku, bet gal grįš.

O dabar - paskutinė mintis, sakinys, žodis. Paskutinis.

worlds

How I miss the worlds we knew,
I was only passing through
Happy faces, happy smiles
Breaking through the endless miles

vasaris ir ilgesio ceremonijos

Krito, sutrupėjo, subyrėjo, sudužo vasaris į tūkstančius mirgančių naujos istorijos gabalėlių, margų nepabaigiamos dėlionės detalių, labai skirtingų, kartais, atrodytų, nederančių tarpusavy, bet... Nuo šalčio susigūžusiem praeiviam tylom pakyla antakiai, o maži maži vaikai spalvotuose vežimėliuose ima klykti nuostaba. Mes atrandam ir pastebim panašumus, ir vingiai atitinka vingius, dėlionė pamažu dėliojasi ir mes tarsi vėl gyvenam tomis pačiomis istorijomis. Vasaris skamba, šnabžda, aidi atminty ir dabarty žvarbiais, ryškiais, saulėtais rytais, sniego gurgždėjimu, ilgesiu, kuris netelpa viduj, išsipučia, sprogsta, apgaubia, ilgesiu, gniaužiančiu kvapą, ilgesiu, kurio vardas stringa ir užstringa gerklėj, ilgesiu, ilgesiu...

Picture me and then you start watching,
Watching forever,

forever,
Watching love grow,

forever,
Letting me know,

 forever. 

Vasario pabaiga. Sumirga ji dar kažkuo, kas tirpsta džiaugsmu viduje.

under the april skies

Nors vaizdus priešais juosia balti, pilki, rusvi, žalsvi, netgi tušti horizontai, dalinuosi trupinėliu iš praeitų metų balandžio, kai nuotaikos išties kabojo under the april skies...

šviesa mano dienoms

Slinko sausis, sausį keitė vasaris, o aš... Aš tylėjau. Mieguistai, tingiai, nenoriai, mąsčiau, svarsčiau ir tylėjau. Laukiau. Ir vis dar laukiu pabudimo ir virtinės pasakojimų ir idėjų, įgaunančių kūną, pavidalą, kontūrus, ribas. Ribas. Atnešiančias aiškumą ir ramybę. Ir šviesą dienoms.

pasikartojimai

Ar esate suabejoję savo buvimu? Egzistencijos tikrumu? O kas yra tikra?

Jaučiuosi tarsi mažas, apgautas vaikas. 

Vaizdas pro langą, grindiniu, akmenimis ar asfaltu grįstos gatvės, ir smėlingi, sutrypti takeliai, vietom apaugę storu, balzganu ledu, man tarsi pasakoja pavasarį. Noriu matyti pavasarį. Noriu jį jausti, jausti, jausti, panirti ir patirti, būti dalimi tos metamorfozės, išsinėrimo iš senos odos ar drabužio, ar netgi vienatvės, kuri slenka ir ilgėja tarsi žiemą šešėlis ir rasti savyje kažką, kas slėpėsi, bet egzistavo, tūnojo, skaičiavo, tik tak tik tak tik tak, ir laukė, bet staiga pasirodė, pamojo ir nustebino, privertė stabtelėti, atsigręžti, patyliukais užsimerkti ir nusišypsoti. 

Vėl žingsniuoti. Į priekį. Iš naujo. Kartoti ir kartotis.

Pasikartoti.

avietėmis kvepiantys metai

Metai. 30 monologų sau, ir 30 bandymų užmegzti dialogą su kitais - nuotraukomis, garsais, jausmais, raidėmis, susiliejančiomis į sakinius, pamąstymus, kartais nerišlius, bet tokius pat nuoširdžius. Metai. Avietėmis kvepiantys metai. Ryškumo, kitimų, iš naujo atrastų spalvų ir šviesos metai. Pirmųjų žingsnių metai. Muzikos, ritmo, jaudulio, žingsnių, pauzių, skambesio, klyksmo, šnabždesio, eilių, žodžių, tylos ir tikro tikro jausmo metai. Artumo ir nutolimo metai. Užmerktų akių, naivumo, spontaniškų poelgių ir plačių šypsnių, vyšnių raudonumo lūpų, naktinio, jau bene švintančio tylaus miesto dangaus metai. Praradimų ir atradimų metai. Et, m e t a i... O dabar?

Dabar atgimti ir atiduoti save iš naujo.

P.S. Jeigu ne Tu, Migle, tai šis blog'as tikriausiai neegzistuotų. Todėl plačiai šypsausi Tau.

dėlionė

Susidėjo dalelė metų į padriką dėlionę.

bent trumpam

Mano rankose juostos, žadinančios metų senumo išgyvenimus. Ir tą šviesą, tuos balandžio, kovo vakarus, kai medžių viršūnės tirpo danguje,


tą sausį

ir vasarį, kai šaltis sumišęs su tyla nematomas, bet jaučiamas, klaidžiodavo dienoje.

Per amžius tįstantis chaosas išorėje, ir balanso paieškos viduje. Šias dvi savaites gyvenau ties ašarų riba, ir ne dėl liūdesio ar kokio skausmo, bet tikriausiai todėl, kad visko buvo daug. Per daug. Teigiama, neigiama, neutralu mišo ir sumišo, iki pamišimo sukosi, sukosi, sukosi. Kaip atskirti? Beprasmiška bandyti, dėlioti, surūšiuoti. Tačiau čia ir dabar viskas sustingsta! ir pamažu dėliojasi į savas vietas. Taip jau atrodo. Bent trumpam.

Gera ir ramu.

dešimt plius vienas

Užmigau ir pabusti negaliu. Atpratau nuo pirštų šokių ant baltos klaviatūros, o mano dienos tapo iš naujo atrastų spalvų ir garsų, darbų, neatsakytų klausimų, nuovargio, nemigos chaosu. Gal jos tokios ir buvo, gal tik man trūksta tos ramybės ir tų vakarų. Noriu pabusti, bet negaliu. Įsisukau į ploną, ploną, trapų kokoną ir laukiu pavasario. Ir tos ramybės, ir tų vakarų.

O iš visiškos visiškos blog'o tylos ir miego mane ištraukė Tasty Art su vienuolika klausimų. Tik nusprendžiau pasinaudoti Sandros idėja ir prisidedu prie taisyklių laužymo - negaliu išrinkti vienuolikos blog'ų, kuriems turėčiau pateikti savus klausimus.Vienok, štai mano vienuolika atsitiktinių teiginių:

1. Jau keturis kartus nesarkastiškai buvau paklausta, ar nesu balerina, nors su bet kokia šokio forma neturiu nieko bendra.

2. Myliu vinilines plokšteles ir patefonus. Labai. Nors kolekcionuoti vinilus pradėjau tik šiemet. Naujausia plokštelė - ilgai laukta ir labai mylima Dead Can Dance Spiritchaser.

3. Labai labai mėgstu kavą. Ir dar prancūziškus ragelius. Dar šiltus. Labai labai. O bet tačiau kas gi jų nemėgsta?

4. Jaučiu silpnybę juostinei fotografijai ir akvarelei.

5. Tik visai neseniai pradėjau mėgti sekmadienius.

6. Jau trečią mėnesį skaitau tą pačią, itin nedidelio formato A.Camus knygą. Strigau. Po dešimties knygų, ryte surytų per vasarą, skaityti nebegaliu. Bet skaityti mėgstu. Tikrai tikrai.

7. Esu labai šviesios odos, išbalusi, todėl manęs gana dažnai klausia, ar gerai jaučiuosi.

8. Ant riešo nešioju neveikiantį laikrodį.

9. Nėra dienos be muzikos.

10. Tapau truputėliuliuką užuomarša, todėl neretai šeimynykščiams, draugams ir aplinkiniams asocijuojuosi su sąvoka outer space.

11. Mėgstu gaminti. O labiausiai tai kepti pyragus, keksiukus, sausainius ir granolą.

Ir atsakymai:

1. Be ko kasmet neapsieina Tavo Kalėdinis stalas?

Be naminių kūčiukų.

2. Mėgstamiausias metų laikas/periodas ir kodėl?

Vasara. Ir dar pavasaris. Nors kiekvienas metų laikas turi kažką jaukaus ir gražaus. Bet vis dėlto labiausiai laukiu vasaros. Tikriausiai dėl kelionių, festivalių ir įvairių renginių gausos, dėl ypatingai šiltų vakarų kaime ir rugiagėlių pievose, laisvo laiko, artimos veiklos ir susitikimų, bemiegių, jaukių ir žvaigždėtų naktų. Ir... Ir dar tikriausiai ne vieną priežastį atrasčiau.

3. Kaip kovoji su stresinėmis situacijomis ar liūdesio priepoliu?

Klausau muzikos, išsikepu sausainių ar keksiukų arbaaaa labai skanų pyragą. O liūdesį kartais tiesiog išgyvenu arba išpiešiu ar ištapau.

4. Didžiausia staigmena labiausiai nustebinusi per pastaruosius metus?

Fotografijos atradimas ir pirmasis nuosavas fotoaparatas mano rankose.

5. Kokios buvo Tavo įsimintiniausios atostogos: kur, kada ir kodėl?

Tikriausiai šios vasaros atostogos. Jos neapima jokios konkrečios vietos, tai buvo atostogos, kurių metu atradau nemažai džiugių dalykų.

6. Kuo labiausiai mėgsti užkandžiauti kai išalksti?

Naminiais granolos batonėliais, jogurtu, naaaa ir kartais kokiais nors sausainiais ar bandelėmis.

7. Jei galėtum pasirinkti, kokioje šalyje norėtum gimti ir kodėl?

Nenorėčiau nieko keisti. Bet daug daug pakeliauti tai tikrai norėčiau.

8. Mėgstamiausia kalėdinė giesmė/daina?

Matyt, nėra.

9. Svarbiausios žmogaus vertybės, Tavo nuomone?

Supratingumas. Ir dar, žinoma, tikrumas/nuoširdumas.

10. Ką labiausiai mėgsti/dažniausiai valgai pusryčiams savaitgaliais?

Blynus su klevų sirupu/uogiene/uogomis. Arba granolą.

11. Sukurk pavadinimą šiai nuotraukai.

Man išties sunkiai sekasi galvot nuotraukoms pavadinimus.

Linkėjimai.

still

you would house my world
within yours

užmigo

Ji ir jos lūpos. Užmigo. Išbalo. Nutilo.

Ją užbūrė darbai, ruduo, juokai, tingulys, drebulys, šaltis, besiskverbiantis pro medinius langų rėmus, ir tie prisilietimai, tokie tolimi, tiksliau nutolę ir jau nebepasiekiami. Ji kažką jaučia, ir tarsi giliau, geriau, jai tarsi ramiau, tačiau...

ištirpti

Ankstyvi rugpjūčio rytai man patys pačiausi: neišbrendamais rasotų pievų takeliais, tirštame rūke ir rytinės saulės šviesoje paklydusia tyla, kuri driekiasi plonytėmis voratinklių gijomis. Jos tįsta, kol pakimba ant jų vakarykštės dienos. Ir ištirpsta jos kaip ir ta vasara, barstanti šaltą lietų, kartkartėmis - nekantrumą, jau rudeniu kvepiančioje, jaukioje vakaro vėsoje.

palikti, paleisti, atiduoti

Tai buvo pirmieji žingsniai į rugpjūtį. Baltas skritulys suposi pilkai mėlyname, smulkiomis smulkiomis švieselėmis taškuotame dangaus skliaute, tirštos šviesos paslaptimi nušvietė miškus, o pievos, pievos, nugrimzdo tamsoje, kabojo kažkur šaltame rūke, kuris pasiglemžė ir veidrodinę ežero ramybę.



Miestų, miestelių šurmulys pernelyg giliai įsismelkė, atėmė vienovės pajautimą, kuris taip ryškiai ryškiai iškyla čia ir dabar, kažkur šaltame rūke, priešais driekiantis ir tykiai garuojant tai ežero ramybei.

Čia ir dabar. Pernelyg sunku būti: mintys, dienos, sapnai, darbai spalvota versme slysta neramia atmintimi ir diktuoja klausimus. Bebalsiai, jie aidi kažkur mintyse. Delnais į viršų atiduodu juos tylai ir dar kartą suprantu, kaip sunku palikti ir paleisti. Kantriai mokausi atiduoti save: rugpjūčiui ir saulėlydžiams, šypsenomis praeiviams, judesiu ir ritmu, akvarelėmis ant popieriaus, laiškais ir susitikimais, nuoširdžiu juoku.

nuotrupos iš liepos

kvepia

Šviežiai nupjauta žole ir pyragu, kepančiu molinių koklių pečiuj. Pirštai jaukinasi ir glosto senų, dulkėtų knygų nugarėles. Giliai įkvepiu. Ramu. Tik lauke nesuskaičiuojamais balsais čirškia paukščiai, jie išskrenda ir vėl sugrįžta, tolsta klykiančios gervės. Tai nesustabdomas, amžinas ciklas. Kartojasi istorijos. Nerami kasdienybė mainosi, mainosi, mainosi - tai grįžta tas mėlynas mėlynas liūdesys, tai vėl gaubia šypsniai, šviesa, ramybė.

kai šoka jaudulys ant lūpų

...sunkūs vokai pasiduoda nemigai ir prieš mane atveria debesyse ištirpusį saulėlydį. Gniaužia kvapą. Blyksteli tos džiaugsmo nuotrupos skaidrumu mano akyse. Pavargstu klausti, laukti, tikėtis ir vėl užmerkiu akis giliam giliam miegui, mintyse nenutrūkstamai šaukdama rytą ir nutolusį rytojų.

tyliu

Bet įdėmiai klausausi. ir klausiu, kur dingo dienos, kada ištirpo liepos kaitroje ir jaučiu, kaip mirga kažkur kažkur šalia.

įkvėpti birželio

the summer is upon us

Spragsim juostiniais fotoaparatais, juokiamės į tylą ir svajojam. Užsimerkę. Sūpuojamės. Aš nebesukalbama. Ir labai tingi. Veriu tuos planus kaip lietaus karoliukus ant saule žaižaruojančių plonyčių voratinklio siūlų, o priešais driekiasi vasara. Ji juokiasi, o aplink pienių pūkais pakyla ir skraido naivios svajonės.